2008-05-25, 19:17 | parašė:
mildam
Ta naktį buvom visi kartu pajūry. Visi keturi viename kambaryje. O aš negalėjau vėl užmigt, tad ieškodama šviesaus kampo idant galėčiau rašyt atsiradau vonioj.
“Žinau, kad ateis diena, kai namely prie jūros busiu su žmogumi, su kuriuo gera. Kuris leis išeiti… kuris eis kartu”. (2006/06/26)
Ir nepraėjus nė metams mes išvažiavom į Šventąją kartu. Ir gyvenom tam geltoname namely. Ir eidavom palydėti saulę. Ir leidai man išeit. Ir ėjai kartu.
Ir aš supratau, kad svajonės pildosi tik tada, kai svajoji.
Ir aš svajoju.
“Jei myli tą, kuris myli tave, niekada nepaniekink jo svajonių. Pati didžiausia ir nelogiškiausia iš jų esi pats”
[A.Baricco "Toji istorija"]
Rodyk draugams
2008-05-10, 23:29 | parašė:
mildam
Sako, esu gabi mokslams.
Matematikai, kalboms, istorijai.
O aš noriu būt gabi Tau…
Noriu užpildyti Tavo dienas gėriu ir ramybe…
Nes ko vertas protas, jei jis netarnauja meilei…
m.
Rodyk draugams
2008-05-05, 17:39 | parašė:
mildam
Yra tokios akimirkos, kuriose gyvena jausmai.Jos ypatingos. Todėl jas dažnai pasakojame artimiesiems. Net ne po vieną, o po daugiau kartų.Vienos spaudžia ašaros, plūstančias iš sielos gelmių, kitos kelia begalybišką šilumą, o trečios vis dar juokingos.Močiutė pasakoja apie mamos ligą. Ji vienintelė taip atvirai apie ją kalba. Ta akimirka - tai aušra prieš operaciją.“Pabudau auštant, atsisėdau lovoj, pažiūrėjau į tekančią saulę ir pravirkau balsu, kad gal tai paskutinė aušra, kai Linutė kelias.”Tėtis pasakoja, kaip pavargęs miegodavo, o aš ateidavau pas jį …“Tu ateini, taip tyliai tyliai, mažom savo kojytėm, pritūpi prie manęs ir klausi “miegi?”, tada mažyčiu piršteliu atsargiai pakeli voką ir sakai džiugiai “nemiegi!”Mano akimirka - tai ta akimirka, kai taip laukiau tėčio grįžtančio iš darbo, taip stipriai norėjau jį apkabinti, kaip ir kiekvieną vakarą, kad užmigau prie durų…Mama pasakoja, kaip grįžus iš bažnyčios nerado manęs lovelėj. Buvau vos kelerių metukų, o štai, dingau kaip į vandenį. Ieško po visą Pilaitę, klausinėja žmones, išklauso ilgus moralus apie tai, kad vaikus reikia saugoti, nepalikti vienų be priežiūros. (Priežiūra buvo miegantis tėtis…) Tėtis atsikelia ir randa mane žaidžiančią su kaladėlėm kitam kambary. - Žinai kur mama? - klausia tėtis - Žinau, - atsakiau sau patenkinta. - Manęs ieško.O kokia tavo akimirka, kurioje gyvena ypatingi jausmai?Rodyk draugams
