Blynai
Tie, kas mane gerai pažįsta, žino, kad be blynų man gyvenimas nebebūtų toks skanus.
Tai pirmas mano įvaldytas patiekalas. Pamenu, buvom su Broliu maži, mama negrįžta ilgiau, mes valgyt norim… Tai blynus kepu :) Kartais nebūdavo pieno, ar būdavo tiesiog per mažai, tai paprasčiausiai grietinę sumaišydavom su vandeniu ir pasigamindavome tai, ko mums trūkdavo:]
Tad blynų niekada neteko kepti vienam žmogui. Tai Brolis, tai draugė, tai iš vis blynų balius:]
Niekada neteko blynų kepti vienam žmogui iki užpraeitos nakties. Kai užsigeidžiau kažko skanaus. :]
Nežinojau, kiek tešlos reikia užmaišyti, nežinojau, kad taip keista būtent blynus valgyti vienai …
Tada mintyse iškyla visi veidai žmonių, su kuriais skaniai kirtome blynus… Pilna virtuvė žmonių, sugužėjusių į blynų balių ir, žinoma, daugybė uogienės stiklainių ant stalo :]
Tikiuosi daugiau niekada neteks kepti blynų tik vienam žmogui…
Užrašas vienoje virtuvėje - „Blynai - gyvenimo variklis“.
Man tinka :)